- kepešyti
- kepẽšyti, -ija, -ijo intr. 1. kalbėti prieš, ginčyti: Žino ar nežino, o kepẽšija, ir tiek Ktk. Jis kepẽšija, kad jam dar tik dvylika metų Trgn. Ką tu čia dabar kepẽšiji nežinodamas! Ut. | refl.: Nėr ko jau čia kepẽšytis dėl tokio nieko Ds. Iš paskutinio kepešijas Sdk. 2. refl. siausti, peštis, eiti imtynių: Kepẽšijas ir kepẽšijas tie vaikai, kaip jiem ir nenusibosta! Sb. Tik nuejo, jau ir kepẽšijas Ut. \ kepešyti; susikepešyti; užkepešyti
Dictionary of the Lithuanian Language.